Verslo intereso vykdyti ūkinę veiklą ir viešųjų interesų konstitucinė pusiausvyra poveikio aplinkai vertinimo procedūrose
Advokatų kontora Šimonis ir partneriai sėkmingai atliko teisinę analizę dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo teisinių procedūrų ir sprendimų motyvavimo, teisinės konstitucinių vertybių pusiausvyros, kuri sudarė prielaidas apsaugoti šalia Kulautuvos esantį jautrų Lietuvos gamtos kampelį ir natūralų Nemuno upės slėnio kraštovaizdį.
Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. sausio 19 d. vienbalsiai 27/27 priėmėme motyvuotą sprendimą (žr. priedą) nepritarti smėlio ir žvyro karjero kasimui Batniavos seniūnijoje, Virbaliūnų kaime, Kauno rajone. Tai geras pavyzdys, kai savivaldos institucija deleguotoms funkcijoms vykdyti tiesiogiai pasitelkia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir drąsiai priima sprendimus, apsaugančius visos tautos interesus.
Tuo savivaldybės taryba, reguliuodama ūkinės veiklos vykdymą, užtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas konstitucines vertybes aplinkos apsaugos srityje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, reiškiantis, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kiekvienas gali ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija. Valstybinėms bei savivaldybės įstaigoms šis principas nustato aktyvią pareigą savo veikloje vadovautis konstitucijos nuostatomis ir konstituciniais principais, priimti administracinius sprendimus grįstus konstitucinėmis vertybėmis.
Konstituciškai buvo pasvertas iš vienos pusės privatus verslo interesas ant Nemuno upės kranto 26,2 ha plote per 25 metus planuojant išgauti 7082 tūkst. m3 žvyro ir smėlio kiekį, iš kitos pusės, viešieji (visuomeniniai) interesai, išsaugant per tūkstantmečius susiformavusį natūralų Nemuno upės slėnio kraštovaizdį, šalia esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, istorinį Lietuvos sklandytojų slėnį, Kulautuvos teritorijos kurortinę zoną, bendruomenės teisę į gyvenimo kokybę, saugią, sveiką ir švarią aplinką, savivaldybės strateginius planus vystyti rekreaciją. Buvo jautriai įvertinta, kad planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypas patenka į žemės ūkio, orientacinę galimų potvynių teritoriją, dalis į saugomą „Natura 2000“, paukščių apsaugai svarbią teritoriją ir Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją bei kultūrinio turizmo teritoriją.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai konstitucinių nuostatų kloduose įtvirtino tai, kas apsaugo visos visuomenės, lietuvių tautos interesą išsaugoti Lietuvos natūralų išskirtinį kraštovaizdį, gamtines ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje yra įtvirtinta ne tik valstybės teisė, bet ir jos priedermė teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą, kad ši tarnautų bendrai tautos gerovei; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai diskrecijos teisę, kitaip dar vadinamą veto teisę, priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, po kurio poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos ir planuota ūkinė veikla negali būti vykdoma. Toks konstitucinių vertybių apsaugos teisinis mechanizmas pagal įstatymą pagrįstai sukurtas per savivaldybių tarybų atstovus įtraukiant visuomenę į gamtosaugos veiklos vystymą ir su aplinkosauga susijusių sprendimų priėmimą.
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. sprendimas suderintas su 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES „dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“ teisiniais principais, tiek Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtinta aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos esminėms nuostatomis laikytis gamtą tausojančios politikos principų, kreipiant ekonomiką žaliojo kurso linkme, siekiui apsaugoti Lietuvos gamtos įvairovę nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų, atsakingai naudoti turimus gamtos išteklius.
Džiaugiamės prisidėdami prie reikšmingų Lietuvos Respublikos Konstitucijos vertybių apsaugos.
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. motyvuotas sprendimas
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos (krs.lt)
Advokatas Mindaugas Šimonis
Tuo savivaldybės taryba, reguliuodama ūkinės veiklos vykdymą, užtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas konstitucines vertybes aplinkos apsaugos srityje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, reiškiantis, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kiekvienas gali ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija. Valstybinėms bei savivaldybės įstaigoms šis principas nustato aktyvią pareigą savo veikloje vadovautis konstitucijos nuostatomis ir konstituciniais principais, priimti administracinius sprendimus grįstus konstitucinėmis vertybėmis.
Konstituciškai buvo pasvertas iš vienos pusės privatus verslo interesas ant Nemuno upės kranto 26,2 ha plote per 25 metus planuojant išgauti 7082 tūkst. m3 žvyro ir smėlio kiekį, iš kitos pusės, viešieji (visuomeniniai) interesai, išsaugant per tūkstantmečius susiformavusį natūralų Nemuno upės slėnio kraštovaizdį, šalia esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, istorinį Lietuvos sklandytojų slėnį, Kulautuvos teritorijos kurortinę zoną, bendruomenės teisę į gyvenimo kokybę, saugią, sveiką ir švarią aplinką, savivaldybės strateginius planus vystyti rekreaciją. Buvo jautriai įvertinta, kad planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypas patenka į žemės ūkio, orientacinę galimų potvynių teritoriją, dalis į saugomą „Natura 2000“, paukščių apsaugai svarbią teritoriją ir Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją bei kultūrinio turizmo teritoriją.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai konstitucinių nuostatų kloduose įtvirtino tai, kas apsaugo visos visuomenės, lietuvių tautos interesą išsaugoti Lietuvos natūralų išskirtinį kraštovaizdį, gamtines ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje yra įtvirtinta ne tik valstybės teisė, bet ir jos priedermė teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą, kad ši tarnautų bendrai tautos gerovei; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai diskrecijos teisę, kitaip dar vadinamą veto teisę, priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, po kurio poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos ir planuota ūkinė veikla negali būti vykdoma. Toks konstitucinių vertybių apsaugos teisinis mechanizmas pagal įstatymą pagrįstai sukurtas per savivaldybių tarybų atstovus įtraukiant visuomenę į gamtosaugos veiklos vystymą ir su aplinkosauga susijusių sprendimų priėmimą.
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. sprendimas suderintas su 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES „dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“ teisiniais principais, tiek Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtinta aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos esminėms nuostatomis laikytis gamtą tausojančios politikos principų, kreipiant ekonomiką žaliojo kurso linkme, siekiui apsaugoti Lietuvos gamtos įvairovę nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų, atsakingai naudoti turimus gamtos išteklius.
Džiaugiamės prisidėdami prie reikšmingų Lietuvos Respublikos Konstitucijos vertybių apsaugos.
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. motyvuotas sprendimas
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos (krs.lt)
Advokatas Mindaugas Šimonis